Vyskupas Peteris Okpaleke taps ketvirtuoju kardinolu Nigerijoje, labiausiai apgyvendintoje Afrikos šalyje, kuri susiduria su įvairiais sunkumais.
Nigerijos Ekvulobijos vyskupas Peteris Okpaleke yra tarp naujųjų kardinolų, kuriuos popiežius Pranciškus paskirs rugpjūčio 27 d. Būsimasis kardinolas pasakoja, kaip reagavo į naujieną ir kaip jo sielovados patirtis rengia jį naujam vaidmeniui.
Žinios paskelbimo momentu jis Ekvulobijos vyskupijoje teikė Sutvirtinimo sakramentą 138 tikintiesiems. Po Mišių jo sekretorius jį pasveikino su paskyrimu. Kaip reagavo vyskupas? Pirmoji reakcija – savo nevertumo ir ribotumo suvokimas, tačiau, jei su Dievo malone jo tarnystė Bažnyčioje buvo įvertinta, jis imsis naujojo vaidmens įkvėptas minties, kad viskas išeina į gera mylintiems Dievą.
Vyskupas Peteris Okpaleke taps ketvirtuoju kardinolu Nigerijoje, labiausiai apgyvendintoje Afrikos šalyje, kuri susiduria su įvairiais sunkumais. Kalbėdamas apie Nigerijos Bažnyčią, būsimasis kardinolas pamini, kad pagrindinis iššūkis – gyventi ištikimai savo pagrindinei pareigai – liudyti Jėzaus Kristaus gyvenimą ir jo perkeičiančią tiesą bei meilę. Ekonomikos problemos, valstybiniai resursai, kuriuos keletas privatizavo daugumos sąskaita, nesaugumas, silpna valstybinių institucijų struktūra – tai kontekstas, kur vietos Bažnyčiai reikalingi ganytojai, kurie padėtų kurti perkeičiančią dialogo kultūrą. Vyskupas P. Okpaleke daugiau dėmesio rengiasi skirti ir tarpreliginiam dialogui religinių nesutarimų tarp krikščionių ir musulmonų aižomoje šalyje, stiprinti socialinį ugdymą.
Būsimasis kardinolas nušviečia kelis aspektus, kokį indėlį Nigerijos Bažnyčia galėtų įnešti į visuotinę Bažnyčią sinodinio kelio kontekste. Kai kuriose Nigerijos dalyse krikščionys vis dar patiria persekiojimus, jų atkaklumas yra neįkainojama dovana Nigerijos Bažnyčiai, kuri sinodiniame procese gali praturtinti Visuotinę Bažnyčią. Vyskupas P. Okpaleke paminėjo ir gausius pašaukimus kunigiškam bei vienuoliniam gyvenimui bei troškimą dalytis pašaukimo dovana su pasauliu. Kitas bruožas, kuris išskiria Nigerijos tikinčiuosius, – džiaugsmas, kylantis iš tikėjimo ir pasitikėjimo Dievu. Dievo tautos spontaniškumo padeda Bažnyčiai Nigerijoje tapti atvira bendruomene, kur žmonės jaučiasi kaip namuose.
Vyskupo P. Okpaleke sielovados tarnystė patyrė ir sunkumų – 2012 m. jis buvo paskirtas Ahiaros vyskupijos ganytoju Imo valstijoje, tačiau tikintieji prieštaravo jo paskyrimui, neleido jam perimti vyskupijos valdymo. Tai buvo sudėtingi metai. 2018 m. popiežius priėmė vyskupo P. Okpaleke atsistatydinimą. Vėliau, 2020 m. kovo 5 d., buvo įkurta Ekvulobijos vyskupija, jis paskirtas šios vyskupijos ganytoju. Peržvelgdamas šią patirtį, būsimasis kardinolas sako, kad, nepaisant sunkių momentų ir priešpriešos, Dievas suteikė jam ramybę. Tą laikotarpį jis skyrė apmąstymams ir maldai.
Įkvėpimo ganytojas semiasi iš pamaldumo į Švč. Mergelę Mariją ir Eucharistinį Jėzų. Vyskupas prisimena, kad vaikystėje jo teta išugdė jo pamaldumą į Dievo Motiną ir nuo tada jis visad ieško jos globos bei užtarimo. Taip pat vyskupas pabrėžė Šv. Dvasios vedimo svarbą, jo, kaip vyskupo, motto – „Ateik, Šventoji Dvasia“. Ganytoją stiprina ir įkvėpimo teikia ir tikintieji: dvasininkai ir pasauliečiai. (DŽ/Vatican News)
